suverpti

suverpti
suver̃pti, -ia (sùverpia), sùverpė tr. 1. R, , S.Dauk, K, LL267, NdŽ, , 1 sukant (pluoštą), verpiant padaryti siūlus: Sùverpi, o tada audi LzŽ. Sùverpė vilnas mašinom Dgp. Reikia suver̃ptienoj, taigi septyni žmonės buvo, reikė gi drapanų PnmR. Visi jos linai gražiausiai suverpti LTR(Blnk). Kai suver̃pdavo linus plonai, tai juos lenkdavo LKT185(Čk). Daužai daužai [linus], o paskiau suver̃pt reikia Upn. Linai dideliai iširai suverptì – negal į apmatus dėti LKT82(Pln). Kai gerai suver̃pta, netrūksta – gerai aust Pb. Teip plonai suver̃pdavo, kad matkas par šliūbinį žiedą išlįsdavo KlbIV156(Vdšk). Vai, močiute širdele, kas tau linelius suverps? LTR(Klvr). Pakulų suverpì storai Kp. Vyrami sùverpiam pakulas, apdažom ir siuvam žiuponus Kpč. Suver̃pdavom [linus, pakulas], tada ant vytuškų suvejam siūlus Kp. Pirmiau[sia] nūplakas, paskiau pakulas, paskui pašukas reikdavo suver̃pt, po tam tik linai Vdk. Sùverpiau kanapę nuog marių krantelio DrskD258. Nei kelnėms suverpė N. | prk.: Ką tamsi naktis suverps, tai saulės spinduliuos liuosai ir šviesiai išrodys V.Kudir. | refl. tr., intr. NdŽ, Yl, : Po pirma susiver̃psma nūšukas, paskiaus verpsma pašukas Kv. Verpti tai vilnas susiver̃pdavom: avių laikėm Pgg. Kai par trumpos vilnos, nesusiver̃pia gerai Jrb. Geras kalvartas, tai labai gražiai susiver̃pia Plvn. Kai šeriniais šepečiais [šukuoji], tai gražiau susiver̃pia Alz. Ploniau susiver̃psi, plonesnį išsiausi Rt. Vienon ausin dvylosios karvės papūsk – susiverps, antron papūsk – susiaus MPs.verpiant gauti ką: Suver̃piam siūlus, dedam puodus, pelenų primaišom ir tada kišam pečiun Alz. Seilėk siūlą, sukriau suver̃psi J. Ka dideliai sukriai suverptì tie tavo siūlai! Dr. Šaka šaką raita jojo, ir suverpei raitulį Lk. Suverptasis siūlas užvyniojamas ant šeivelės, pradedant nuo smagračio, ir vėl paneriamas LEXXXIII441. | Kas man suverps plonas drobeles, kas man išaus margus raštelius LTR(Slk). Suver̃pk suver̃pk man šilko drobelę (d.) Mšg. Ui, kad tu suverpsi man drobinelius be šėrės, be spūlės, be pryvarpstelės? KlpD1. I milą verpstėm suver̃pdavo Klt. | prk.: Suverpkit, sesės, gijelę ploną iš tūkstančio posmelių A.Miež. Gyvenimas tavo suverptas laimės minkštųjų delnelių V.Kudir. ^ Tai suverpti siūlai: kur žvirblio galva, kur mašalo žarna LTR(Srv). Sùverpė gaidžiu kelnes! Lp. | refl. tr.: Megzdavom [kojines], drobinių siūlų susiver̃piam gražiai, ir nusimezgam Plvn. Susiverpkie verpimėlį, išsiauskie audimėlį, pasisiūsi – bevilkėsi VoK132. | Ale tavo teip gražiai susìverpta to drobė Slm. Čia verpsiu, susiver̃psiu sau kraitį, drobuleles Sd. 2. D.Pošk, 1, , Dv [i]verpiant suvartoti, baigti verpti tam tikrą kiekį (pluošto): Sùverpa tris keturius par dieną [kuodelius], i par naktį vieną Klk. Sùverpė kuodelį par vakarą Klt. Kap regi kuodelį suverpia LKKXIII125(Grv). Baigiam tas vilnas, jau visas sùverpiau, kiek turėjau Slm. Turi suver̃pt viską, kol vieversys neparlėkė Sk. Kiek mano suverpta, kalnai būtų .verpiant gauti tam tikrą kiekį (siūlų): Per vakarą reik tolką suver̃ptie, paskui tik gali eit gultie Br. Suverpkit ir man kokią tolkutę vilnos Pns. Suverpiau du kamuoliu, tai išmezgė Rmš. 3. refl. verpimu atsilyginti: Už paršus turėdavai susiver̃pt Slv. 4. verpiant sudilinti: Da kalvartą turiu: vieną sùverpiau, tai an aukšto užumečiau Plvn. Kalvartą nusipirkai naują, gal jau nebesuverpsì Slm. | refl.: Sparnai [ratelio] susìverpė Ker. 5. NdŽ suskvarbyti, suvarpyti. | refl. NdŽ. 6. godžiai suėsti: Ma[n] nereik ratelio, ma[n] veršiai šieną suver̃pia Vdžg.juok. suvalgyti: Jis vienas visas uogas suverps Rm. Išalkęs sùverpė duonos riekę Ėr. \ verpti; apverpti; atverpti; įverpti; išverpti; nuverpti; paverpti; papaverpti; perverpti; pieverpti; praverpti; priverpti; suverpti; užverpti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • suverpti — suver̃pti vksm. Kai suver̃pdavo linùs, tadà leñkdavo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išverpti — išver̃pti, ia (ìšverpia), ìšverpė 1. tr. DŽ, Krž, Žr, Krp, Tl, Alvt, Vlk, Eiš, Trgn, Kp, Pl, Bsg, Pc verpiant padaryti (ppr. tam tikros kokybės) siūlus, suverpti (pluoštą): Moterėlės išver̃pdavo [vilnas] plonai, gražiai Sk. Sekas plonai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuverpti — nuver̃pti, ia (nùverpia), nùverpė tr. K, KŽ; R11, MŽ 1. suverpti (pluoštą): Linus nušukuoji, nùverpi – viskas iš lino būdavo Bsg. ║ verpiant gauti: Nebnùverpa mun dratos (siūlo odoms siūti) Grg. | refl. Ser. 2. N truputį, kiek suverpti: Tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įverpti — įver̃pti, ia (į̃verpia), į̃verpė Rtr 1. tr. LL282, NdŽ verpiant įsukti, įpinti: Iñverpta juodulių siūluosen Dglš. Kurgi inverpei pumputį! Ut. | prk.: Į savo rūbus į̃verpė ir įaudė ji savo mislį ir savo gražumą TS1897,11. 2. tr. verpiant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apverpti — apver̃pti, ia (àpverpia), àpverpė tr. 1. KII248, LL130, Rtr, KŽ verpiant apvyti, apsukti (siūlais): Širdelę špuolės àpverpė Šts. Špūlę apver̃pti KI221. Armuotieji siūlai yra sudaryti iš vidinių siūlų, apvytų arba apverptų mechaniniams… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atverpti — atver̃pti, ia (àtverpia), àtverpė 1. tr. Š, KŽ suverpti. 2. refl. užtektinai, iki įkyrėjimo verpti: Atsìverpiau, nebverpsu Vn. 3. intr. KI29, Š verpimu atlyginti: Gal parvežtum rožančių, aš atver̃psiu Rm. 4. tr. KŽ, Vkš atpjauti (ppr. ką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mesti — mèsti, mẽta, mẽtė 1. tr. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn: Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin (d.) Čb. Metì (mesk) viedran! Dsn. Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta Dkš. Ji ma[n] metė obuolėlį par stiklo langelį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papaverpti — papaver̃pti, papàverpia, papàverpė (dial.) tr. suverpti: Papàverpėm kuodelius Dv. verpti; apverpti; atverpti; įverpti; išverpti; nuverpti; paverpti; papaverpti; perverpti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasukrinti — pasùkrinti tr. NdŽ 1. sukriau susukti, suverpti. 2. per daug sukriai susukti, suverpti: Pasùkrinai siūlus sukdamas Š. sukrinti; pasukrinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paverpti — paver̃pti, ia (pàverpia), pàverpė 1. intr. NdŽ, DŽ1 kurį laiką verpti; kiek verpti: Prieš kūrenimą pečiaus da paver̃pdavau Dglš. Reik paver̃pt, kol bulbės išvirs Pc. Paimdavo kai kada siūlų, paver̃pdavo svetimiem Klt. Valandikę turėsi laiko,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”